- vyveklis
- 2 vyvẽklis, -ė smob. (2) NdŽ, PgrT33, DŽ1, Jrb, Gl, Rt, Žd kas nuolat skundžiasi, verkšlena, zyzia: Vyvẽklis, kurs vyvėdamas, zirzdamas vaikščio[ja] J. Bijau ką ir sakyti – ana tokia vyvẽklė yr Kv. Jis toks vyvẽklis: tai šis, tai tas, o vis jam negerai Skr. Jau ir vėl ateina tas vyvẽklis ubagas Brs. Mūso mama y[ra] vyvẽklė: ana vyva i vyva par kiaurą dieną KlvrŽ. Esi paskutinis vyveklis Plt. Tas vyvẽklis kaip kukū, teip kukū! Kl. Tavo vaikas didelis vyvẽklis – šaukdamas i šaukdamas Vdk. Dėdė nusisamdė piemenį, tokį amžiną vyvẽklį Up. Visada nepatenkintas, susiraukęs, žviegia – tikras vyvẽklis Šl.
Dictionary of the Lithuanian Language.